Vaistažolės: rinktis susirgus ar profilaktikai?
2006/05/28
2006/05/28
Vaistažolės: rinktis susirgus ar profilaktikai?
Gyd. Raimondas Lubninas, Medicinos centras „Neuromeda“
Tūkstantmečius žmonės sunegalavę vartojo įvairius augalus: tiek jų arbatas, tiek vietiškai bei inhaliacijoms. Įvairovę lėmė religinės, klimato ir gamtos sąlygos. Lietuvoje vaistingieji augalai, kaip gydomoji profilaktinė priemonė, nuo neatmenamų laikų buvo vartojami turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinoje. Ne taip seniai pradėta ieškoti mokslinio vaistažolių vartojimo pagrindimo, konkretaus poveikio sveikatai, ligos eigai, jos profilaktikai. Šiandien dirba ištisos laboratorijos, ieškodamos naujų veikliųjų medžiagų, išskiriamų iš augalų bei jų derinių, ir niekas neabejoja, kad natūralus vaistažolių pavidalas – arbatos – naudingos ligoms gydyti, derinant jas su vaistais bei kitais tradiciniais gydymo metodais.
Paskutinįjį dešimtmetį augalinių preparatų (preparatai iš augalų, išskiriant veikliąsias medžiagas) vartojimas medicinoje labai išaugo, pavyzdžiui, JAV augalinių preparatų vartoja trečdalis gyventojų. Ištirta, kad tik mažiau kaip pusė vartotojų dėl vaistažolių vartojimo pasitaria su gydytoju, – jie ir taip įsitikinę preparatų veiksmingumu. Tačiau taip pat yra žinoma, kad Vakaruose daugelis augalinių maisto papildų yra skirti tiesiog komercijai, apdorojami menkai kontroliuojamomis sąlygomis ir parduodami vaistinėse, nereikalaujant dėl jų vartojimo pasitarti su kvalifikuotu medicinos darbuotoju. Priešingai nei receptinius vaistus, JAV Maisto ir vaistų valdyba, norėdama išimti vaistažolių produktą iš rinkos, turėtų įrodyti, kad šis augalinis preparatas yra nesaugus vartoti.
Tuo tarpu vaistažolės – natūralus gamtos produktas – yra santykinai saugesnės vartoti, žinoma, pasitarti su gydytoju ar vaistininku reikėtų, ypač jei žmogus alergiškas ir jei pradedamos vartoti anksčiau nevartotos vaistažolės. Jokiu būdu negalima pakeisti vaistažolėmis pagrindinio medikamentinio ar kitokio gydymo būdo, ypač jei liga sunki.
Kaip minėta, yra nemaža mokslo įrodymų bei daug klinikinių tyrimų, liudijančių, kad vaistažolės veikia organizmą, atskirų organų funkcijas, taip pat sąveikauja su vaistais. Tad gydytojas, tiek pradedamas gydyti, tiek koreguodamas gydymą, privalo žinoti kokių vaistažolių vartoja pacientas. Ar besilaukiančioms moterims saugu vartoti vaistažolių preparatus? Specialistai šiuo klausimu yra vieningi – nėščios moterys vaistažoles turi vartoti atsargiai. Jeigu tiksliai nežinoma, ar tam tikra vaistažolė saugi, geriau jos nevartoti iš viso. Specialistų nuomone, geriausia nėščiosioms gerti tik silpnas vaistažolių arbatas.
Nors kai kurie medicinoje vartojami augalai yra nuodingi, dauguma vaistažolių preparatų veikia švelniai ir lėtai. Nesitikėkime greito poveikio, kad ligoniui netektų nusivilti. Reikia pasidomėti, po kiek laiko tikėtis pajusti preparato poveikį. Ši informacija turėtų būti prieinama ir pacientams, ir specialistams. Laikas, kol preparatas ims veikti, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo vaistažolių, jų dozavimo, vartojimo dažnio ir kitų dalykų.
Nepamirškime vaistažolių vartojimo sveikiesiems: profilaktikai, savijautai pagerinti. Mokslininkai siūlo „pažaisti“ su profilaktikai skirtomis vaistažolėmis, jų arbatomis – pavyzdžiui, kasdien keisti arbatos rūšį. Tarkim, vieną dieną gerti tonizuojamųjų augalų arbatos, kitą – raminamosios, trečią – stiprinančios imuninę sistemą ir pan. Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų laboratorijoje ilgus metus išdirbusi dr. G.Juknevičienė siūlo susidaryti tam tikrą ciklą. Pavyzdžiui, turint septynių rūšių vaistažolių, paeiliui jas gerti savaitę. Po to vėl grįžti prie tos arbatos, nuo kurios pradėtas ciklas. Kuo daugiau skirtingų šeimų vaistažolių, tuo geriau.
Vaistiniai augalai gali būti naudingi net gydant alkoholiu piktnaudžiaujančius žmones, bet, prieš pradedant jų vartoti (kaip ir bet kurių medikamentų), būtinai reikėtų pasitarti su gydytoju, o vaistažolių mišinių geriausia būtų įsigyti specializuotose vaistinėse.
Nepatartina pirkti turguje vaistažolių – argi galima garantuoti kokybę? O kokių vaistažolių galima rasti vaistinėse? Įvairovė šiais laikais tikrai didelė.
Lietuviškosios uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių vaistažolės“ produkcija –lietuviškos vaistažolės. Tai daro šias kokybiškai rinktas bei dorotas vaistažoles išskirtines, artimas mūsų populiacijai. Produkcijos kokybė patikrinta, o siūlomas asortimentas tikrai primena mūsų močiučių podėlius.
Tulžį varantis vaistažolių mišinys 50 g spausti čia
(Smiltyninių šlamučių žiedai, pupalaiškių lapai, pipirmėčių lapai, kalendrų vaisiai)
Vaistažolių arbata vartojama dispepsiniams negalavimams, spazminiams pilvo skausmams bei skausmams po dešiniuoju šonkaulių lanku ir vidurių pūtimui gydyti. Galima vartoti sergant lėtiniu cholecistitu, cholangitu, spazmine tulžies takų ir pūslės diskinezija bei kitoms virškinamojo trakto ligoms, kurių priežastis dažniausiai būna virškinamojo trakto veiklos nervinės reguliacijos sutrikimas.
Vaistažolių mišinys nuo vidurių pūtimo, 50 g; 2 g x 25 spausti čia
(Pipirmėčių lapai, pankolių vaisiai, valerijonų šaknys)
Vartojamas gydant virškinimo negalavimus, spazminius pilvo skausmus ir vidurių pūtimą. Galima vartoti sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, kurių priežastis dažniausiai būna nervinis virškinamojo trakto organų veiklos sutrikimas.
Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis, 50 g
Valerijonų šakniastiebių preparatai vartojami baimei, nerimui, nemigai slopinti ir nervinės kilmės nemaloniems pojūčiams vidaus organuose šalinti. Valerijonų užpilas ramina sudirgusius nervus ir padeda lengviau užmigti.
Karčiųjų kiečių žolė, 50 g
Kartusis kietis – labai aromatingas augalas. Jo arbata žadina apetitą, padeda įveikti skrandžio uždegimą, vartojama esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant gastritu. Skatina tulžies išsiskyrimą.
Sukatžolių žolė, 50 g
Sukatžolės preparatai ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą, plečia širdies vainikines kraujagysles. Veikia 3–4 kartus efektyviau negu valerijono preparatai.
Gudobelių vaisiai, 50 g
Gudobelių vaisių arbata – tai pagalba išvargintai širdžiai. Ji padeda sergant pradiniu širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, reguliuoja sutrikusį širdies ritmą, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.
Kadagių vaisiai, 50 g
Lietuviškoje virtuvėje kadagių vaisiai vartojami kaip prieskonis mėsos patiekalams. Jų arbata lengvina virškinimą, be to, skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda įveikti šlapimo takų uždegimą. Kadagių uogų užpilą galima vartoti ir peršalus – jos palengvina atsikosėjimą.
Bruknių lapai, 50 g; 2 g x 25
Bruknių lapų arbata nuo seno gydomi šlapimo pūslės ir takų uždegimai. Šis augalas padeda įveikti daug nemalonumų keliančią ligą, be to, bruknių arbata padeda gydyti nefritą, akmenligę, reumatą.
Gyd. Raimondas Lubninas, Medicinos centras „Neuromeda“
Tūkstantmečius žmonės sunegalavę vartojo įvairius augalus: tiek jų arbatas, tiek vietiškai bei inhaliacijoms. Įvairovę lėmė religinės, klimato ir gamtos sąlygos. Lietuvoje vaistingieji augalai, kaip gydomoji profilaktinė priemonė, nuo neatmenamų laikų buvo vartojami turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinoje. Ne taip seniai pradėta ieškoti mokslinio vaistažolių vartojimo pagrindimo, konkretaus poveikio sveikatai, ligos eigai, jos profilaktikai. Šiandien dirba ištisos laboratorijos, ieškodamos naujų veikliųjų medžiagų, išskiriamų iš augalų bei jų derinių, ir niekas neabejoja, kad natūralus vaistažolių pavidalas – arbatos – naudingos ligoms gydyti, derinant jas su vaistais bei kitais tradiciniais gydymo metodais.
Paskutinįjį dešimtmetį augalinių preparatų (preparatai iš augalų, išskiriant veikliąsias medžiagas) vartojimas medicinoje labai išaugo, pavyzdžiui, JAV augalinių preparatų vartoja trečdalis gyventojų. Ištirta, kad tik mažiau kaip pusė vartotojų dėl vaistažolių vartojimo pasitaria su gydytoju, – jie ir taip įsitikinę preparatų veiksmingumu. Tačiau taip pat yra žinoma, kad Vakaruose daugelis augalinių maisto papildų yra skirti tiesiog komercijai, apdorojami menkai kontroliuojamomis sąlygomis ir parduodami vaistinėse, nereikalaujant dėl jų vartojimo pasitarti su kvalifikuotu medicinos darbuotoju. Priešingai nei receptinius vaistus, JAV Maisto ir vaistų valdyba, norėdama išimti vaistažolių produktą iš rinkos, turėtų įrodyti, kad šis augalinis preparatas yra nesaugus vartoti.
Tuo tarpu vaistažolės – natūralus gamtos produktas – yra santykinai saugesnės vartoti, žinoma, pasitarti su gydytoju ar vaistininku reikėtų, ypač jei žmogus alergiškas ir jei pradedamos vartoti anksčiau nevartotos vaistažolės. Jokiu būdu negalima pakeisti vaistažolėmis pagrindinio medikamentinio ar kitokio gydymo būdo, ypač jei liga sunki.
Kaip minėta, yra nemaža mokslo įrodymų bei daug klinikinių tyrimų, liudijančių, kad vaistažolės veikia organizmą, atskirų organų funkcijas, taip pat sąveikauja su vaistais. Tad gydytojas, tiek pradedamas gydyti, tiek koreguodamas gydymą, privalo žinoti kokių vaistažolių vartoja pacientas. Ar besilaukiančioms moterims saugu vartoti vaistažolių preparatus? Specialistai šiuo klausimu yra vieningi – nėščios moterys vaistažoles turi vartoti atsargiai. Jeigu tiksliai nežinoma, ar tam tikra vaistažolė saugi, geriau jos nevartoti iš viso. Specialistų nuomone, geriausia nėščiosioms gerti tik silpnas vaistažolių arbatas.
Nors kai kurie medicinoje vartojami augalai yra nuodingi, dauguma vaistažolių preparatų veikia švelniai ir lėtai. Nesitikėkime greito poveikio, kad ligoniui netektų nusivilti. Reikia pasidomėti, po kiek laiko tikėtis pajusti preparato poveikį. Ši informacija turėtų būti prieinama ir pacientams, ir specialistams. Laikas, kol preparatas ims veikti, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo vaistažolių, jų dozavimo, vartojimo dažnio ir kitų dalykų.
Nepamirškime vaistažolių vartojimo sveikiesiems: profilaktikai, savijautai pagerinti. Mokslininkai siūlo „pažaisti“ su profilaktikai skirtomis vaistažolėmis, jų arbatomis – pavyzdžiui, kasdien keisti arbatos rūšį. Tarkim, vieną dieną gerti tonizuojamųjų augalų arbatos, kitą – raminamosios, trečią – stiprinančios imuninę sistemą ir pan. Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų laboratorijoje ilgus metus išdirbusi dr. G.Juknevičienė siūlo susidaryti tam tikrą ciklą. Pavyzdžiui, turint septynių rūšių vaistažolių, paeiliui jas gerti savaitę. Po to vėl grįžti prie tos arbatos, nuo kurios pradėtas ciklas. Kuo daugiau skirtingų šeimų vaistažolių, tuo geriau.
Vaistiniai augalai gali būti naudingi net gydant alkoholiu piktnaudžiaujančius žmones, bet, prieš pradedant jų vartoti (kaip ir bet kurių medikamentų), būtinai reikėtų pasitarti su gydytoju, o vaistažolių mišinių geriausia būtų įsigyti specializuotose vaistinėse.
Nepatartina pirkti turguje vaistažolių – argi galima garantuoti kokybę? O kokių vaistažolių galima rasti vaistinėse? Įvairovė šiais laikais tikrai didelė.
Lietuviškosios uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių vaistažolės“ produkcija –lietuviškos vaistažolės. Tai daro šias kokybiškai rinktas bei dorotas vaistažoles išskirtines, artimas mūsų populiacijai. Produkcijos kokybė patikrinta, o siūlomas asortimentas tikrai primena mūsų močiučių podėlius.
Tulžį varantis vaistažolių mišinys 50 g spausti čia
(Smiltyninių šlamučių žiedai, pupalaiškių lapai, pipirmėčių lapai, kalendrų vaisiai)
Vaistažolių arbata vartojama dispepsiniams negalavimams, spazminiams pilvo skausmams bei skausmams po dešiniuoju šonkaulių lanku ir vidurių pūtimui gydyti. Galima vartoti sergant lėtiniu cholecistitu, cholangitu, spazmine tulžies takų ir pūslės diskinezija bei kitoms virškinamojo trakto ligoms, kurių priežastis dažniausiai būna virškinamojo trakto veiklos nervinės reguliacijos sutrikimas.
Vaistažolių mišinys nuo vidurių pūtimo, 50 g; 2 g x 25 spausti čia
(Pipirmėčių lapai, pankolių vaisiai, valerijonų šaknys)
Vartojamas gydant virškinimo negalavimus, spazminius pilvo skausmus ir vidurių pūtimą. Galima vartoti sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, kurių priežastis dažniausiai būna nervinis virškinamojo trakto organų veiklos sutrikimas.
Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis, 50 g
Valerijonų šakniastiebių preparatai vartojami baimei, nerimui, nemigai slopinti ir nervinės kilmės nemaloniems pojūčiams vidaus organuose šalinti. Valerijonų užpilas ramina sudirgusius nervus ir padeda lengviau užmigti.
Karčiųjų kiečių žolė, 50 g
Kartusis kietis – labai aromatingas augalas. Jo arbata žadina apetitą, padeda įveikti skrandžio uždegimą, vartojama esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant gastritu. Skatina tulžies išsiskyrimą.
Sukatžolių žolė, 50 g
Sukatžolės preparatai ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą, plečia širdies vainikines kraujagysles. Veikia 3–4 kartus efektyviau negu valerijono preparatai.
Gudobelių vaisiai, 50 g
Gudobelių vaisių arbata – tai pagalba išvargintai širdžiai. Ji padeda sergant pradiniu širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, reguliuoja sutrikusį širdies ritmą, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.
Kadagių vaisiai, 50 g
Lietuviškoje virtuvėje kadagių vaisiai vartojami kaip prieskonis mėsos patiekalams. Jų arbata lengvina virškinimą, be to, skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda įveikti šlapimo takų uždegimą. Kadagių uogų užpilą galima vartoti ir peršalus – jos palengvina atsikosėjimą.
Bruknių lapai, 50 g; 2 g x 25
Bruknių lapų arbata nuo seno gydomi šlapimo pūslės ir takų uždegimai. Šis augalas padeda įveikti daug nemalonumų keliančią ligą, be to, bruknių arbata padeda gydyti nefritą, akmenligę, reumatą.